Sevilija. El Arenal kvartalas

Sevilijos (Seville)  istoriniame centre yra du pagrindiniai kvartalai - El Arenal ir Santa Cruz.

El Arenal supa Rio Guadalquivir upė. Tai buvęs Sevilijos uostas, kadaise čia buvo amunicijos sandėlių ir laivų statyklų rajonas. Upe dabar plaukioja turistiniai laiveliai.

Upės pakrantėje stūkso vienas garsiausių Sevilijos monumentų - mauriškas Torre del Oro (aukso bokštas). Maurų laikais šis bokštas sudarė dalį gynybinės sienos, supančios Real Alcazar (esančius Santa Cruz) rūmus. Kitame upės krante buvo toks pat bokštas. Tarp abiejų bokštų buvo nutiesta metalinė grandinė, neleidusi priešų laivams plaukti aukštyn upe. Gali būti, kad pavadinimą bokštas gavo nuo kadaise jo sienas puošusių paauksuotų azulejos arba dėl čia iškraunamų iš Amerikos atplukdytų lobių. Jame buvo parako sandėlis, koplyčia, kalėjimas ir uosto kontoros. Dabar šiame dantytame bokšte yra įsikūręs nedidelis Muzeo Maritimo, kur eksponuojami jūrlapiai ir antikvariniai daiktai.

Ilga, medžiais apsodinta alėja Paseo Alcalde Marques de Contadero puikiai tinka ramiems romantiškiems pasivaikščiojimams prie Guadalaquivir upės.

Alėjos galė - Puente de Isabel II.

Šalia upės pagrindinis El Arenal akcentas - akinančiai balta bulių kovų arena Plaza de Toros de la Maestranza, kuriame jau du šimtmečius vyksta koridos. Ši Sevilijos XVIII a. arena barokiniu baltos ir geltonos spalvų fasadu - viena seniausių Ispanijoje.
Arenoje su arkadomis telpa 14 000 žiūrovų. Čia vyksta ekskursijos. Galima stebėti ir bulių kautynes.

Šalia arenos yra Teatro de la Maestranza - griežto stiliaus Sevilijos operos teatras, duris atvėręs 1991 m. Jo fasadą iš upės pusės puošia geležies ornamentų fragmentai iš anksčiau čia stovėjusios XIX a. ginklų kalyklos.

El Postigio - meno kūrinių ir amatininkų dirbinių turgus.

Hospital de La Caridad 1674 m. įkurtoje labdaros ligoninėje iki šiol saugomi seneliai ir ligoniai. Ligoninės bažnyčios fasadas su kalkėmis baltintomis sienomis, rausvais akmenimis ir įrėmintomis azulejos - nuostabus Sevilijos baroko pavyzdys.

Museo de Bellas Artes muziejaus kolekcijoje, kurią sudaro Ispanijos dailės ir skulptūros kūriniai nuo viduramžių iki šių laikų, didžiausias dėmesys skiriamas Sevilijos mokyklos dailininkams.

Didžiulė Leonardo de Figueroa suprojektuota barokinė bažnyčia Iglesia de la Magdalena baigta statyti 1709 m.

Plaza das Armas

Reales Atarazanas

Plaza del Cabildo

Plaza Nueva

Hondarribia

Hondarribia (iš ispanų kalbos išvertus - "smėlio brasta", dar žinoma ispanišku vardu Fuenterrabia) yra istorinis miestas prie Rio Bidasoa (Bidasoa upės) žiočių Baskijoje, visai netoli Prancūzijos sienos. Mieste yra antikinis senas kvartalas su ginybinėmis sienomis ir pilimi. Į XV a. supamą aukštutinę miesto dalį įeinama pro senuosius Puerta de Santa Maria vartus.

Siena šailia Sabin Arana Kalea.

Aukščiausioje Hondaribios vietoje yra X a. pastatyta pilis, kurioje dabar įrengtas viešbutis Parador.

Šalia vartai Puerta de la Bretxa.

Siaurose gatvelėse stovi seni namai su drožinėtomis pakraigėmis, balkonais ir herbais.

Gatvelės spiečiasi aplink Nuestra Senora de la Asuncion y del Manzano bažnyčią su dideliais kontraforsais ir aukštu barokiniu bokštu.

Už 9 km į pietus ant kavos nuo koplyčios Ermita de San Marcial matosi Bidasoa lyguma (Irun miestelio apylinkėse), per kurią eina siena su Prancūzija - prancūzų miesteliai balti, o ispanų - pilkesni.

Hondarribia yra paplūdimys palei Bidasoa upę nuo turistinių namų sklypo Sokoburu Hendaye iki Jaizkibel kalno, kuris sudaro miesto foną.

Wikitravel Hondarribia.

San Sebastian

San Sebastian (Donostia) - elegantiškiausiu ir madingiausiu pajūrio kurortu Ispanijoje tituluojamas miestas. Abiejuose miestelio įlankos galuose stovi po kalvą: rytuose - Monte Urgull, o vakaruose - Monte Igueldo, kurių viršuje stūkso bokštai. Į vakarinę kalvą kelia funikulierius, iš kur atsiveria visos įlankos panorama. Ant kavos yra ir nedidelis atrakcionų parkas. Tarp abiejų kalvų, įlankos žiotyse, yra nedidelė sala - Isla de Santa Clara.

San Sebastian ilgą laiką buvo mėgiamas aristokratų, čia yra gausu prašmatnių parduotuvių ir prabangiausias Ispanijos viešbutis "Maria Cristina".

Miestas garsėja puikiais vasarą rengiamais meno festivaliais. Liepos mėnesį čia vyksta džiazo ir teatro festivaliai, rugpjūtį - klasikinės muzikos, o rugsėjį - tarptautinis San Sebastiao kino festivalis. Didžiausia miesto fiesta - rugpjūčio mėnesį vykstanti Semana Grande (sporto ir kultūros renginių "Didžioji savaitė")

Žavus San Sebastian senamiestis, vadinamas Parte Vieja (senąją dalimi), įsikūręs tarp įlankos ir Rio Urumea (Urumeos upės). Siaurose gatvelėse, pilnose restoranų ir tapas barų, vakarais kunkuliuoja gyvenimas.

Senamiesčio širdis - Plaza de la Constitucion, daili aikštė su arkadomis ir spalvingomis langinėmis.

 

 

Netoliese stovi XVI a. bažnyčia Iglesia de San Vicente.

Virš senamiesčio stūkso Monte Urgull kalva. Šios kalvos viršukalnėje tovi Kristaus statula ir Castillo de Santa Cruz de la Mota pilies griuvėsiai su senovinėmis patrankomis. 

Du pagrindiniai San Sebastianio paplūdimiai - Playa de Ondarreta ir Playa de la Concha.

Tarp jų stovi Palacio Miramar rūmai. Šie rūmai 1889 m. buvo pastatyti karalienei Marijai Kristinai. Rūmų sodai yra atviri lankytojams.

San Sebastian yra akvariumas. Šio rekonstruoto akvariumo pasididžiavimas - povandeninis tunelis su 360 laipsnių apžvalgos kampu. Lankytojai gali pamatyti per 5000 žuvų. Su tuo pačiu bilietu turėtų būti galima pateikti ir į Jūrų laivyno muziejų bei apžiūrėti baskų laivyno istorijos parodą.

 
Zurriolos paplūdimyje labiausiai į akis krenta dideli Rafaelio Moneo proektuoti kubo formos pastatai, ypač vakarais, kai jie būną apšviesti. Visus metus čia vyksta konferencijos ir koncertai.

Menų ir mokslų miestas Valencijoje

Futiristinis Menų ir mokslų miestas pastatytas prie Turio upės sodų iš jūros pusės. Jį sudaro penki įspūdingi pastatai (statybos dar tęsiasi).

Operos teatre yra ketrios koncertų salės po atviru dangumi. "Akies obuolyje" įrengtas IMAX kino teatras, planetariumas ir lazerių teatras. Greta yra mokslo muziejus. Priešais muziejų stovi milžiniška galerija-sodas su lanko formos arkomis. Gale yra modernus okeonografijos parkas po atviru dangumi.

Wiki LT čia.

Mano atsiliepimas: tai tarsi kosminė salelė Valensijoje. Tvarkinga, prižiūrima, gerai apšviesta erdvė su baseinais ir augalais. Baltų blizgių mozaikų galybė pratęsia Gaudi kūrybą. Kvapą gniaužia bevaikštinėjant vakare ir stebint tobulą šviesų žaismą, vandens raibuliavimą, ramybę.

B. P.S. >>>>>>>>>>>>

Turia. Žalioji Valencijos upė

Turia, upė, kuri išteka Aragone ir galiausiai įteka į Viduržemio jūrą Valensijos pakrantėje. Beveik per kiekvieną didyjį miestą Europoje teka didelė upė. Valensija buvo ne išimtis. Iki 1957 m.

Po didžiulio potvynio, užtvindžiusio miestą, buvo nuspręsta nukreipti upės tėkmę į pietus, taigi upė dabar teka pietiniu Valensijos kraštu.

Pirminis planas buvo senąją upę padaryti didžiuliu greitkeliu. Visgi galiausiai nuspręsta paversti senąją vagą į ilgą parką, besidriekiantį per visą centrinį miestą.

Parkas yra unikalus ir, galbūt, geriausias miesto parkas Europoje. Keliaujant šiuo parku nuo pradžios iki galo galima aplankyti visas pagrindines miesto įžymybes. Daugybė poilsio ir sporto zonų, dviračių takai, žolė, medžiai. Pavargus, bet kada galima įsilieti į judrias miesto gatves ir transporto srautą.


B. P.S. >>>>>>>>>>>>>